Jei vienu žodžiu apibendrintume, kaip augintiniai priima baldą, tai būtų „uostymas“. Kvapo pojūtis vaidina dominuojantį vaidmenį kačių ir šunų pasaulio suvokime. Jų uoslės sistemos yra daug sudėtingesnės nei žmonių, turinčios daugiau uoslės receptorių, labiau išvystytus uoslės nervus ir smulkesnį gebėjimą atskirti kvapus. Į namus patekus naujam baldui, augintiniai renka informaciją ir per uoslę įvertina galimas rizikas dar prieš užmezgant vizualinį kontaktą su juo.
Ar baldas naminiams gyvūnėliams „priklauso“ daugiausia priklauso nuo kvapo: ar jis neša mano kvapą? Ar jis turi kvapą, kurio aš nemėgstu? Ar jis turi kito gyvūno kvapą?
I. Pagrindinės naminių gyvūnėlių uoslės sistemos charakteristikos
- Uoslės receptorių skaičius – žmonės turi apie 400 uoslės receptorių genų, o šunys – apie 800–1000, o katės – apie 2000. Tai reiškia, kad panašiomis sąlygomis šunys gali aptikti kvapų koncentracijos skirtumus 10 000–100 000 kartų jautriau nei žmonės, o katės pasižymi dar geresniu gebėjimu atskirti kvapus.
- Kvapų atmintis išlieka daug ilgiau nei žmonės. Vienintelis nemalonus uoslės potyris, pavyzdžiui, aitrus cheminis naujo baldo kvapas, gali išlikti jų atmintyje savaites ar net mėnesius. Tai paaiškina, kodėl augintinis gali ir toliau vengti naujo baldo, net ir pašalinus kvapo problemą.
- Tiesioginis kvapo ir emocijų ryšys – augintinio smegenyse uoslės nervai turi tiesioginį kelią į emocinį centrą (migdolinį kūną). Informacija apie kvapą gali sukelti emocinę reakciją, nereikalaujant sudėtingo pažinimo apdorojimo; pažįstamas kvapas akimirksniu sukelia saugumo ir atsipalaidavimo jausmą, o nepažįstamas cheminis kvapas skatina atsargumą ir vengimą.
II. Kaip kvapas lemia baldų „nuosavybę“.
- „Mano kvapas“ prilygsta „mano teritorijai“ – augintiniai pažymi baldus, su kuriais dažnai bendrauja, naudodami kvapiąsias liaukas, esančias ant letenų pagalvėlių, skruostų ir kūno. Kai baldo paviršius prisisotina paties augintinio kvapo, gyvūno pažintiniame žemėlapyje jis priskiriamas „mano teritorijai“. Šis žymėjimo procesas užtrunka, paprastai tam reikia dienų ar savaičių nuolatinio kontakto. „Nepažįstami kvapai“ prilygsta „nežinomybei“ – pirmą kartą išpakavus naujus baldus, jie skleidžia medienos, apdailos ir pakavimo medžiagų kvapus. Šie kvapai yra visiškai svetimi naminiams gyvūnėliams, todėl sukelia netikrumo psichikos reakciją ir poreikį įvertinti. Dėl šios netikrumo būsenos naminiai gyvūnai išliks atsargūs, kai pirmą kartą susiduria su naujais baldais.
- „Kitų gyvūnų kvapai“ prilygsta „potencialiems varžovams“ – namų ūkiuose, kuriuose yra daug naminių gyvūnėlių, jei baldas jau buvo stipriai paženklintas vieno augintinio kvapu, kiti augintiniai gali jaustis žymiai mažiau nuosavybės jausmo. Štai kodėl kiekvienam augintiniui daugiabučiuose namuose reikia atskirų baldų; leisti kiekvienam augintiniui nustatyti savo „kvapo suverenitetą“ baldo atžvilgiu yra esminis būdas išvengti konfliktų.
III. Praktinės kvapais pagrįstos strategijos
- „Pažįstamo daikto“ metodas – ant naujų baldų uždenkite seną antklodę, pagalvėlę ar paklodę, kuri jau neša jūsų augintinio kvapą. Šių daiktų uoslės informacija „užmaskuoja“ nepažįstamus naujų baldų kvapus, padeda augintiniui greitai įgyti priklausymo jausmą ir pažintį su nauju daiktu.
- „Trynimo“ metodas – švelniai įtrinkite katžolę, sidabražolėmis arba matatabi (japoniškas sidabražolės) ant kačių medžio stulpų ir platformų. Išnaudodami natūralų katės susidomėjimą šiais kvapais, galite nukreipti jos dėmesį nuo nepažįstamų cheminių kvapų į kvapus, kuriuos jos jau pažįsta ir mėgsta.
- Metodas „Savininko kvapas“ – įdėkite senus marškinėlius, kuriuose jūsų kvapas neša jūsų kvapą, į naują augintinio guolį arba katės urvą, kad susietumėte augintinio saugumo jausmą su maloniu jūsų buvimo kvapu. Kai augintinis guli ant lovos ir kvepia jūsų kvapu, jis tuo pačiu sukuria teigiamą ryšį tarp naujų baldų ir jūsų draugystės.
IV. Kvapai, kurių reikia vengti
- Dirbtiniai kvapai ir oro gaivikliai – šiuose produktuose esantys sintetiniai kvapai gali būti itin intensyvūs augintinio uoslės sistemai. Naminiai gyvūnai aktyviai vengs baldų, skleidžiančių stiprų dirbtinį kvapą, net jei prieš tai buvo priėmę prekę.
- Atšiaurios valymo priemonės – valiklių, kurių sudėtyje yra baliklio, amoniako ar stiprių šarminių ingredientų, likučiai gali priversti naminius gyvūnus vengti apdoroto paviršiaus. Vietoje to baldų paviršiams valyti naudokite švelnias natūralias valymo priemones (pvz., atskiestą baltąjį actą arba naminiams gyvūnėliams tinkamus valymo tirpalus). Cheminiai kvapai iš naujų baldų – jei nauji baldai jaučia aitrų kvapą išpakuodami, prieš patekdami į augintinio gyvenamąją erdvę, keletą dienų padėkite juos gerai vėdinamoje vietoje, kol kvapas iš esmės išsisklaidys. Nemėginkite kvapo „užmaskuoti“ kvapiosiomis priemonėmis, kol jis visiškai neišsisklaidė; tai darydami tik sukursite sudėtingą, nemalonų kvapų mišinį.
V. Kvapas kaip baldų būklės rodiklis
Gyvūno uoslė daro daugiau nei tiesiog pasako, ar baldas „priklauso“ jam; taip pat suteikia savininkui atsiliepimą apie baldų būklę. Jei augintinis staiga vengia baldo, kurį anksčiau naudojo, be to, kad patikrintų, ar nepasikeitė vieta ar konstrukcijos stabilumas, verta atidžiau pauostyti patiems: ar čiužinio viduje tvyro purus kvapas? Ar putos turi rūgštų, apkarstų kvapą? Ar ant audinio jaučiamas neįprastas kvapas? Tokie kvapo pokyčiai gali signalizuoti apie drėgmę, pelėsį ar užterštumą – naminis gyvūnėlis gali pastebėti per kvapą dar gerokai anksčiau nei jie tampa akivaizdūs pamačius ar palietus.
VI. Santrauka
Naminiams gyvūnams baldų „nuosavybė“ nustatoma per kvapą. Baldas, persmelktas paties augintinio kvapo, yra „mano“, o baldas, turintis tik dirbtinius svetimų kvapus, yra „neaiškus“. Tai reiškia, kad pristatant naujus baldus ar pertvarkant išdėstymą, kvapų valdymas yra ne tik pagalbinė priemonė, bet ir pagrindinė strategija. Naudokite pažįstamus kvapus, kad pastatytumėte tiltą, o kantrybė ir patarimai padės jūsų augintiniui pereiti nuo to, kad daiktas yra „nepažįstamas“, prie teiginio, kad jis yra savas.
Kai augintinis galiausiai palieka savo kvapą ant naujų baldų ir patenkintas atsigula, jis iš tikrųjų „pasireiškia suverenitetu“ tam daiktui. Nuo tos akimirkos baldai nebėra tik objektas – jie tampa augintinio namų baze, asmenine savo šventove žmonių pasaulyje.
